Žeimių dvaro koplyčia
Žeimių koplyčia yra vienas rečiausių Lietuvoje paminklų, menančių ne tik konkretų asmenį, bet ir XVIII a. lietuvių kovas už laisvę. Žeimių vietovės vardas įrašytas į kovų su Rusijos imperija istoriją.
Žeimių dvaro koplyčia
Bene labiausiai Žeimius išgarsino XVIII a. antrosios pusės įvykiai. Kaip žinia, 1768 m. vasario 29 d. nedideliame Podolės miestelyje, Bare, buvo įkurta konfederacija, pavadinta pagal įkūrimo vietą. Tai buvo bajorijos ir žemųjų visuomenės sluoksnių judėjimas, skelbęs šūkį „Už tikėjimą ir laisvę“ ir pasirinkęs savo dangiškąją globėją – švenčiausiąją mergelę Mariją.
Pasipriešinimas kilo dėl Rusijos imperijos primesto „Tolerancijos edikto“*. Šiuo aktu buvo išplėstos protestantų ir stačiatikių teisės, be to, rusų valdžiai atrištos rankos nevaržomai kištis į Abiejų Tautų Respublikos politinį gyvenimą.
*Milano (Tolerancijos) ediktas yra imperatoriaus Konstantino Didžiojo parengtas ir 313 m. Milane paskelbtas aktas, kuriuo Romos imperijoje įvesta visų religijų toleranciją.
Žeimių dvaro savininkai - Medekšos
Čia Žeimių dvaro savininkai Medekšos tapo vienais žymesnių Baro konfederacijos organizatorių ir dalyvių Lietuvoje. Be Dominyko Medekšos, pasipriešinime aktyviai dalyvavo jo sūnus Teodoras, tarnavęs carinės Rusijos kariuomenės kadetų korpuse, turėjęs leitenanto laipsnį, pasak amžininkų, puikaus išsilavinimo ir gražių manierų jaunuolis.
Jis Višakio Rūdos mūšyje (prie Kazlų Rūdos) buvo nukautas rusų ietininkų. Nutilus sukilėlių ir caro kariuomenės kovoms, tėvas sūnui atminti greta savo Žeimių dvaro pastatė trijų tarpsnių bokšto pavidalo vėlyvojo baroko stiliaus koplyčią, išlikusią iki mūsų dienų.
Koordinatės ir adresas
Žemėlapis
Galerija
