Baro Konfederacija

Krasnės Šv.Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia
Nuo Jogailaičių dinastijos laikų iki Antrojo pasaulinio karo pradžios Krasnės miestas siejamas su Mazovijos ir Lenkijos istorija. Pradinis kaimo pavadinimas buvo Kraśno (reiškia grožis, gražesnis, žavesnis). Krasnė yra Krasinskių šeimos protėvių namai.
Krasnės Šv.Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia
Krasnės Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia yra Romos katalikų, Šv.Jonas Krikštytojo parapijos Krasnėje, priklausanti Plocko vyskupijos Makovo dekanatui. Dabartinę mūrinę šventyklą XVI amžiuje įkūrė Didysis Karūnos vicekancleris ir Krokuvos vyskupas Franciszekas Krasinskis. Tada buvo pastatytas vienanavis pastatas, o vakariniame fasade – gotikinių bruožų turintis bokštas. Parapijos lobynas buvo šios šventyklos bokšte, o mirusios Krasinskių šeimos palaikai, anksčiau palaidoti po medine šventykla, buvo patalpinti skliautuotame naujosios šventyklos rūsyje. 1563 m. Janas Kazimieras Krasinskis rytinėje pusėje pastatė mūrinius, skliautuotus rūsius ir juose pastatė šiandieninę presbiteriją. Krasnėje sukurė šeimos mauzoliejų, savo mirusiems protėviams, su užrašais lentelėse, įamžinančių jų pasiekimus lotynų kalba.
Pagrindinėje navoje, kairėje pusėje prieš presbiterijos stulpą yra balto marmuro paminklas Kamienieco vyskupui Adomui Stanislovui Krasinskiui. Jį 1845 m. įkūrė generolas Wincenty Krasiński iš Opinogoros. Krasnėje mirė Kamienieco vyskupas, karūnos didysis sekretorius nuo 1759 m., Baro konfederacijos vadovas, palaidotas atskirame kape po bažnyčia esančiose katakombose.
Skaityti daugiau
Krasinkių mauzoliejus ir D.Radvilos širdis
Po bažnyčia yra rūsiai su katakombomis ir nuo XIV amžiaus čia palaidotų Krasinskių giminės kapais, rūsyje įrengta laidojimo koplyčia tarnaujanti patalpa, kurią iš abiejų pusių skiria ažūrinės grotos. Dešinėje pusėje – už rostverko – siena su katakombomis, uždengta XVI, XVI ir XVIII amžiuje mirusios Krasińskių giminės antkapiais ir dviem XIX a. Viduryje, iškart už grotų, statmenai požemio ašiai, yra vyskupo Kamienieckio Adomo Stanislovo Krasinskio (1714-1800) kapas. Kiti du kapai dedami statmenai pirmajam. Viename iš jų yra Liudviko Krasinskio (1333-1395), antrojo Elžbietos, poeto Zigmanto našlės, palaikai. Ji ilsisi gretimame kape su užrašu „Eliza Franciszka gim. Branicka Krasińska (1820-1876)“.
Antkapiniame paminkle dešinėje – marmurinės karstų formos urnos. Viename – Baro konfederacijos generolo maršalo Michalo Hieronimo Krasinskio (1712-1789) širdis. Antroje urnoje – trečiosios kavaleristų kuopos vado kapitono Jano Dziewanowskio širdis. Kitoje urnoje – kapitono Stanislovo Gorayskio ir Dominiko Radvilos širdis. Kitoje eilėje – du kapai. Viename iš jų ilsisi Jano Kazimiero Krasinskio šeima – jis pats ir dvi jo žmonos. Už kapo yra ažūrinės grotos su šoniniu perėjimu į kitą patalpą, kurioje palaidoti XIV–XV a. mirę Krasinskių giminės nariai. Ant sienos, uždarančios rūsį vakarinėje pusėje, katakombose yra 15 marmurinių plokščių su XVII–XVIII a. čia palaidotų šeimos narių vardais ir pavardėmis.
Skaityti daugiau
Koordinatės ir adresas
Žemėlapis
Galerija